Hidroforo AVTS pajungimas, priežiūra, gedimai

Automatinė vandens tiekimo sistemos pajungimas ir priežiūra AVTS (hidroforas)

hidroforas
Automatinė vandens tiekimo sistema toliau AVTS (liaudyje dar vadinamas hidroforu, bet hidroforas yra slėgio indas) yra įrengiama gyvenamuose namuose arba kitose patalpose, kuriose žiemos metu oro temperatūra yra aukščiau 0 °C. Jei AVTS laikysite patalpose, kuriose yra minusinė oro temperatūra, vanduo esantis vandens siurblyje užšąla ir sugadina siurblį.


polietileninius vamzdžius
Klojant polietileninius vamzdžius (rekomenduojamas vamzdžio išorės skersmuo 32 mm), būtinas nuolydis, nuo AVTS į šulinio pusę. Nes prieš paleidžiant AVTS, įsiurbimo vamzdis ir pats siurblys pripildomas vandens pro siurblio korpuse įtaisytą piltuvą (tam yra paliktos angos, užsuktos kamščiais) arba galima užpilti per padavimo angą. Ji yra daug platesnė. Vamzdžiai užkasami po žeme, tokiame gylyje, kad tiekiamas vanduo žiemą neužšaltų. Rekomenduojama vamzdį užkasti bent jau 1,2 m gylyje. Siurbimo vamzdžio gale būtina įtaisyti atbulinį vožtuvą, tam, kad vanduo iš jo neištekėtų atgal į šulinį. Jei sistema sandari ir pripildyta gerai, vanduo iš įsiurbimo vamzdžio ir siurblio neišteka.

Taip pat, visais atvejais šulinio ar kito vandens telkinio gylis turi būti pakankamas įsiurbimo vamzdžio antgaliui įrengti pagal technines normas. Antgalis turi būti panardintas po vandeniu bent 0,5 m gylyje, o atstumas nuo antgalio iki šulinio dugno taip pat turi būti bent 0,5 m. Automatinės vandens tiekimo sistemos (hidroforai) iš gilių gręžinių ir gilių šulinių vandeniui tiekti netinka, kadangi jų įsiurbimo gylis ribotas. Maksimalus atstumas nuo AVTS(hidroforo) iki vandens paviršiaus (o ne iki dugno) negali viršyti 8 m. 10 m į toli tai tas pats kas 1 m į gilį. Žiūrėti į piešinėlį apačioje. Jei yra didesnis gylis naudokite panardinamus vandens siurblius.


Hidroforo įrengimo schema

AVTS (hidroforo) spaudimas reguliuojamas spaudimine rele, kuri dažniausiai įtaisyta prie siurblio. Norint sureguliuoti slėgį AVTS, reikia atsukti spaudiminės relės dangtelį. Nuėmus relės dangtelį dažniausiai matome dvi spyruokles. Viena yra ilga, o kita trumpa. Veržiant ilgąją spyruoklę sukeliamas apatinis ir viršutinis spaudimo lygis AVTS. O veržiant tik trumpąja keliama viršutinė spaudimo riba AVTS. Naujoje AVTS spaudimas būna sureguliuotas gamintojo, tad reguliuoti nerekomenduojama.

AVTS (hidroforų) gedimai

Jei AVTS dirba sausa eiga, gali būti tuščias įsiurbimo vamzdis arba nukritęs vandens lygis šulinyje. Jei AVTS dirba ir užsukus vandens čiaupą, o stuktelėjus per relę išsijungia, vadinasi užkalkėjo relės vamzdelis. Atsisukus relę galima pabandyti vamzdelį pravalyti, jei nepavyko, tad kreipkitės į specializuotas AVTS pardavėjus, nes pas jų galite įsigyti vien tik relių flančų. Tik vykdami pas atstovus nepatingėkit pasiimti relės, nes lengviau ir greičiau jums parinks reles flančą arba relę.
Jei AVTS neišsijungia: užkalkėjusi relė, per ją stuktelėjus AVTS (hidroforas išsijungia) arba hidroforas susidėvėjęs ir relėje atleidus mažąja spyruoklę hidroforas (AVTS) išsijungs. Tokiu atveju laikas keisti vandens siurblį.
Jei AVTS nebekelia spaudimo gali būti keli variantai (trūkęs riebokšlis, sudilęs darbo ratas, susikraipiusi sparnuotė ir t.t.) tokiu atveju geriau kreiptis į meistrus jie patars ar dar verta remontuoti, ar jau laikas įsigyti naują AVTS. 
Jei AVTS pradeda tankiai junginėtis, tai slėgio inde trūksta oro. Tokiu atveju būtina spūstelėti slėgio inde esantį ventilių. Jei per ventilių veržiasi vanduo, vadinasi jūsų išsiplėtimo inde esantis maišas arba membrana yra suplyšusi. Maišai būna tose AVTS, kuriose bako priekyje yra flančas ir flančą galima atsukti ir ištraukti guminį maišą. Prieš įdėdami naują maišą būtinai išvalykite sausai bako vidų, nes prasidės korozija ir bakas surūdys. Jei hidroforo slėgio indo priekyje nėra flančo, o per ventilių bėga vanduo, reiks keisti visą baką, nes plyšo membrana ir tie bakai yra neardomi. Jei vanduo nesiveržia pro ventilių tiesiog pripūskite oro į slėgio indą. Slėgio inde oro slėgis turi būti 0,1-0,2 atmosfera mažiau, nei siurblio apatinė įsijungimo riba. 
Norint TEISINGAI sureguliuoti slėgį slėgio inde, būtina:
    1. ištraukti AVTS (hidroforo) šakute iš elektros lizdo (Prieš ištraukiant šakutę iš elektros lizdo pasižiūrėkite į manometrą kokia yra apatinė siurblio įsijungimo riba)
        2. atsukti vandens čiaupą esantį vonioje ar virtuvėje ar kitoje vietoje
        3. tada automobiliniu manometru matuojame, slėgį išsiplėtimo inde
      4. jei apatinė hidroforo įsijungimo riba yra 1,3 (žiūrėti į manometrą kuris yra pritvirtintas prie siurblio) atmosferos, tai išsiplėtimo inde slėgis turi būti 1,1 -1,2 atmosferos. Išsiplėtimo inde slėgis turi būti 0,1-0,2 atmosfera mažiau, nei siurblio apatinė įsijungimo riba.

Išvykstant iš namų ilgesniam laikui, rekomenduojama AVTS (hidroforą) išjungti iš elektros tinklo. Nes jei pratrūktų vamzdžiai, sugestų kranas ir t.t. visą šulinį siurblys perpumpuotų į tą patalpą kur įvyko gedimas. Namuose galite rasti ne tik visą šulinio vandenį, bet ir sugedusią AVTS.

Vandentiekio vamzdžiai

Slėginiai polietileno vamzdžiai yra skirti tiekti šaltam geriamam vandeniui į namus, sodybas, gamybines patalpas ir t.t. Šie vamzdžiai dažniausiai naudojami pajungimui prie hidroforų, slėginio vandentiekio sistemoms (trasoms), atvedimui į įvaires patalpas nuo vandens bokštų. Slėginiai polietileno vamzdžiai jungiami prie AVTS (hidroforų) dažniausiai būna 32 mm. Geriamam vandeniui tiekti naudojami vamzdžiai yra: juodi su mėlyna juostele arba mėlyni.
Daugiasluoksniai metalo polimeriniai PEX vamzdžiai skirti vandentiekio, centrinio šildymo ir grindų šildymo sistemoms. Šildomoms grindims, dažniausiai naudojamų daugiasluoksnių vamzdžių diametras yra 18 mm. 18 mm yra išorinis vamzdžio matmuo, o vamzdžio sienelės storis - 2 mm. Grindiniam šildymui reikalingus vamzdžių kiekius ir diametrus reikėtų skaičiuoti konkrečiai patalpai, nes tai priklauso nuo patalpos šilumos poveikių ir grindų dangos. Patartina, grindiniam šildymui naudoti, ne mažesnio diametro 18x2 vamzdį.
Lituojami PPR vamzdžiai naudojami vandentiekio ir šildymo sistemoms, kur reikalingas didelis patikimumas. Karštam vandeniui tiekti galimi du variantai: su aliuminio šarvu ir stiklo pluoštu vietoj šarvo. Tinka ne tik naujai statybai, bet ir rekonstrukcijoms, kur norima keisti senus metalinius.

Giluminiai vandens gręžiniai

Gręžtiniai šuliniai vadinami giluminiais vandens gręžiniais. Jie yra pritaikyti imti vandenį iš didesnių gylių. Dažniausiai jie įrengiami, kai vandeningas sluoksnis yra giliau kaip 20 m gylyje. Gręžtiniai vandens šuliniai, imantys spūdinį tarpsluoksninį vandenį yra vadinami arteziniais gręžiniais.
Giluminio gręžinio vanduo slūgso kur kas giliau nei šachtinio šulinio vanduo. Giluminiai gręžiniai yra mažiau jautrus aplinkos įtakai, todėl yra švaresnis. Vis dėlto, toks metodas yra kelis kartus brangesnis nei šulinys, kadangi gręžiniai gali būti ir labai gilūs. Gręžinio kaina priklauso nuo vietovės ir gręžinio gylio.
Pagrindinės giluminio gręžinio dalys: anstatas, žiotys, gręžsyklė, filtras su vandens ėmimo dalimi.
Anstatas - tai gręžinio dalis, kuri apsaugo gręžinį nuo paviršinio vandens. Anstatas gali būti ir siurblinės dalimi.
Žiotys - tai virš žemės paviršiaus esanti gręžinio dalis. Ji būna apie 0,5 m aukščio. Žiotis yra sujungiamos hermetiškai su vandens kėlimo įrenginiais, kad į gręžinį nepatektų teršalai. Jos turi būti pakankamai stiprios, nes ant jų laikosi kai kurie vandens kėlimo įrenginiai pvz. giluminiai vandens siurbliai.
Gręžskylė jungia žemės paviršių su vandeninguoju sluoksniu. Jos sienelės stiprinamos apsauginiais vamzdžiais, kurių paskirtis yra saugoti gręžinį nuo užgriuvimo ir nepraleisti vandens į gręžinį iš aukščiau esančių vandeningų sluoksnių, kurių vanduo gali būti nekokybiškas.
Gręžinių filtrus sudaro darbinė dalis, viršfiltris ir nuosėdų kaupiklis, kuriame nusėda smėlio dalelės, prasiskverbusios pro filtro darbinę dalį.
Plačiau kokie keliami reikalavimai giluminiam gręžiniui galima pasiskaityti internete. Pavienių gręžtinių šulinių įrengimo ir likvidavimo nurodymai.